Kiek baltymų iš tiesų reikia lėkštėje
Baltymai tapo pagrindiniu etiketės argumentu. Pažiūrėkime, kiek jų realiai patenka į dieną ir kaip paskirstyti be papildų.
Baltymai šiandien yra ant kiekvienos pakuotės. Batonėliai, jogurtai, net duona — visur pažadėta „daugiau baltymų". Klausimas, kurį girdžiu konsultacijose, skamba paprastai: ar man jų trūksta?
Dažniausiai atsakymas — ne tiek trūksta, kiek jie netolygiai pasiskirstę. Rytas praeina su kava ir duona, pietūs būna kuklūs, o vakare ateina didelė porcija. Kūnui patogiau, kai baltymai pasiskirsto per dieną.
Kaip tai atrodo praktiškai
Vietoje skaičiavimo siūlau paprastesnį būdą: pažiūrėk, ar kiekviename pagrindiniame valgyme yra aiškus baltymų šaltinis. Kiaušiniai, varškė, graikiškas jogurtas, ankštiniai, žuvis, paukštiena, tofu — bet kas, kas lėkštėje matomas kaip atskira dalis.
Jei rytas paprastai būna saldus, tai vieta, kur pokytis pajuntamas greičiausiai. Ne todėl, kad pusryčiai magiški, o todėl, kad sotumas laikosi ilgiau ir vidurdienis nebeprasideda nuo alkio smūgio.
Ką daryti su papildais
Baltymų milteliai yra patogumas, ne būtinybė. Jie naudingi tada, kai grafikas neleidžia normaliai pavalgyti — pavyzdžiui, tarp treniruotės ir vėlyvos vakarienės. Bet jei diena sudėliota, maistas atlieka tą patį darbą ir dar duoda skaidulų bei mikroelementų.
Trumpai
- Svarbiau pasiskirstymas per dieną nei vienkartinė didelė porcija.
- Kiekviename valgyme — matomas baltymų šaltinis.
- Papildas yra įrankis, ne pamatas.
Jei nori pasižiūrėti, kaip tai atrodo tavo savaitėje, per konsultaciją peržiūrime realią mitybos dieną ir dėliojame iš to, kas jau yra.